Janina pagal paskyrimą atvyko dirbti į Medvilnės kombinato dainų ir šokių ansamblį.
Vidmantas pagal paskyrimą 1978 m. dirbo Trakų kultūros namų meno vadovu. Sukūręs šeimą, 1979 m. atvyko į Medvilnės kombinatą, kai Kultūros rūmai buvo dar tik statomi.
Meno kolektyvai
Dainų ir šokių ansamblis buvo pirmas rimtas kolektyvas. Vadovai: J. Ežerskienė V. Ežerskis, V. Simanauskas, A. Mažrimas, Jazbutis, D. Vaitkienė, R. Čyžienė. Veikė Medvilnės kombinato dirbančiųjų kolektyvas, kuris paskui tapo „Varsos“ kolektyvu.
Pagal to meto tvarką kolektyvams pavadinimus reikėjo išsikovoti. Dainų ir šokių ansamblis „Varsa“ dalyvavo Dainų šventėse, o vardą „Varsa“ gavo savo kategorijoje laimėjęs pirmąją vietą. Ansamblis vykdavo į keliones užsienyje. Vidas Simanauskas tapo kolektyvo meno vadovu, nes anksčiau šias pareigas ėjęs A. Mažrimas išsikėlė. Visi kolektyvų vadovai buvo aprūpinti butais. Kultūros rūmuose taip pat veikė 2 orkestrai: mergaičių ir berniukų. Jiems vadovavo dabartinis Kretingos kultūros centro direktorius. Be vaikų orkestrų, dar veikė vyrų pučiamasis orkestras. Atsidarius Kultūros rūmams, nuo ryto iki vakaro čia virė darbas – vieni šoko iš ryto, kiti vakare.
Ežerskis daug metų buvo šiuolaikinių šokių grupės choreografas. Jo dėka per 15 metų įvyko 13 tarptautinių šiuolaikinio šokio festivalių. Tai buvo vieni iš retesnių ir garsesnių šio žanro festivalių Lietuvoje.
Dar vienas Kultūros rūmuose veikęs kolektyvas – kapela. Joje grojo apie 11 gamyboje dirbusių žmonių, kurie kažkiek valdė instrumentus. Kolektyvų vadovai, ieškodami kolektyvams narių, eidavo per visą kombinatą. Todėl saviveiklinių kolektyvų pagrindą sudarė Medvilnės kombinato dirbantieji. Šokių kolektyvai turėjo šimtus narių. Pavyzdžiui, J. Ežerskienės kolektyve šoko apie 150 vaikų. Dainų šventėje dalyvaudavo trys vaikų liaudies šokio kolektyvai. Klasikinio šokio kolektyve buvo apie 100 žmonių.
Kaip buvo galima patekti į meno kolektyvą?
Vyko labai rimtos atrankos į kolektyvus. Pavyzdžiui, į šiuolaikinio šokio kolektyvą pretenduodavo apie 200 žmonių, o pakliūdavo – 30. Buvo didelis susidomėjimas kolektyvais bei jų veikla, dalyvauti kolektyvo veikloje Kultūros rūmuose laikyta garbe. Pirmenybė dalyvauti kolektyvų gyvenime buvo teikiama kombinato darbuotojams, jų šeimų nariams.
Kolektyvų ir Kultūros rūmų kasdienybė
Vien į repeticijas kasdien ateidavo apie 100 žmonių. Pradžioje būdavo šaltoka, nes dar buvo nesureguliuotas šildymas. Koncertų metu negalėjo vykti repeticijos dėl keliamo papildomo triukšmo. Kartą rūmuose vyko šventė, kurioje apsilankė Lietuvos pirmasis partijos sekretorius. Kadangi norėta padaryti gerą įspūdį, buvo surengtos visų kolektyvų repeticijos vienu metu, jos vyko visose rūmų erdvėse. „Įsivaizduokite, koks vaizdas ir garsas buvo, bet reikėjo parodyti, kokia intensyvi veikla vyksta. Kiek prisimename, neliko kampo kur kas nors nebūtų repetavęs“, – pasakoja Vidmantas.
Iš bendrų dalykų galima paminėti, kad kolektyvų nariai buvo itin vertinami, turėdavo nemažai lengvatų. Pavyzdžiui, ansamblio šokėjai galėjo valanda anksčiau išeiti iš darbo, kad laiku suspėtų į repeticiją, dalyvaujantys ansamblio veikloje galėjo net butą geresnį gauti.
Pakiliausiais Kultūros rūmų gyvavimo laikais čia vykdavo patys geriausi spektakliai, atvykdavo Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Jaunimo teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Kultūros rūmai buvo tikra Alytaus miesto kultūros oazė. Naujų metų koncertui vaikų kolektyvai ruošdavo programą, kombinato darbuotojų vaikams rengdavo „eglutes“: pasirodymus, teatralizuotas programas, kartais net po 4 koncertus per dieną. Nieko nesamdydavo, viską darė patys. Rūmuose dirbo apie 100 darbuotojų, kultūrinė veikla ir paruošiamieji organizaciniai darbai virte virė. Į darbą visi atvažiuodavo autobusais, jie Alytuje buvo visuomet perpildyti.
Kultūros rūmų gyvavimo pabaiga
Viskas apmirė, kai kombinatas pradėjo bankrutuoti ir nustojo finansuoti Kultūros rūmų veiklą. Į Lietuvą atėjo kapitalizmas: rūmų nešildė, atlyginimų nemokėjo.
Vėliau Alytaus savivaldybė V. Ežerskiui pasiūlė atgaivinti Medvilnės kultūros rūmus. Jam sutikus, buvo įkurta visuomeninė organizacija ,,Kultūros ir pramogų centras“. Joje dirbo trys žmonės: direktorius, kasininkas ir 0,5 etato buhalteris. Po 3 metų pertraukos iš naujo prasidėjo rūmų veikla. Tuomet viskas vėl atsigavo, buvo atkurta diskoteka „Studija 3“, kuri buvo labai populiari jaunimo tarpe, koncertų salė būdavo pilna žiūrovų. Tuo laikotarpiu visi labai mėgo Kazlo viengungių teatrą. Viename šio teatro pasirodyme kartą „sutilpo“ net 960 žiūrovų. Taip buvo sumuštas visų laikų šios salės užimtumo rekordas. Taip pat rūmuose vyko „Mis Dzūkija“ ir kiti įvairūs renginiai, spektakliai vaikams. Nors rūmai buvo padalyti per pusę (viena pusė priklausė savivaldybei, kita Medvilnės kombinatui), sėkmingai tęsti veiklą tai netrukdė. Savivaldybė pastebėjo, kad Kultūros rūmai atgijo: čia vėl virte virė rimtas darbas, todėl V. Ežerskiui pasiūlė dalyvauti konkurse teatro direktoriaus vietai užimti. Laimėjus konkursą, kurį laiką jam teko dirbti ir teatre, ir Medvilnės kultūros rūmuose. Vėliau, po V. Ežerskio vadovavimo, Kultūros ir pramogų centro direktoriumi tapo Vidas Simanauskas.
