Galbūt ir Jūs turite atmintyje išlikusių prisiminimų susijusių su Medvilnės kultūros rūmais?

Parašykite mums ir pasidalinkite jais!
Prisiminimai bus talpinami šiame puslapyje, o Jūs prisidėsite prie istorijos įamžinimo.


Istorija

Medvilnės kultūros rūmų pradžia

Medvilnės kultūros rūmai oficialiai turėjo būti pagalbinės patalpos – sandėliai, nes Maskva neleido statyti kitokio pastato. Tačiau Alytuje iš karto visi žinojo, kad statomi kultūros rūmai. Vėliau kyšiai padėjo situaciją užglaistyti ir valdantieji buvo pastatyti prieš faktą. Rūmų labai reikėjo kolektyvų veiklai ir kultūros sklaidai, kadangi kiekviena kombinato brigada turėjo savo kolektyvą, kurio repeticijos vykdavo ten pat – gamybos cechuose.

K. Šimčikas knygoje „Gyvenimas kaip iššūkis“ rašo, kad 1980 m. liepos 21 d. buvo atidaryti Alytaus LKP 60-mečio medvilnės kombinato Kultūros rūmai. Tuo metu kombinate dirbo 5775 žmonės. Jaunoje įmonėje dirbo jaunas kolektyvas: dirbančiųjų amžiaus vidurkis tesiekė 30 metų. Kombinato kultūros rūmų atidarymas pagyvino viso miesto kultūrinį gyvenimą. Kultūrinių renginių lankymas bei dalyvavimas įvairių kolektyvų veikloje plėtė žmonių akiratį, skatino bendrauti, kartu tai darė įtaką dirbančiųjų nuotaikai ir darbo rezultatams.

Per mėnesį kultūros rūmuose įvykdavo apie 100 renginių. Alytus dažnai sulaukdavo Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro, Akademinio dramos teatro bei kitų kolektyvų artistų. 1980–1990 m. laikotarpiu Alytaus kultūros rūmuose buvo organizuojama įvairiapusiška kultūrinė, sportinė bei laisvalaikio organizavimo veikla, kurioje aktyviai dalyvaudavo ne tik įmonės darbuotojai, bet ir Alytaus miesto gyventojai. Šiuo laikotarpiu Kultūros rūmuose už kultūrinės veiklos organizavimą buvo atsakingi apie 200 etatinių darbuotojų. Meno saviveiklą mėgo patys alytiškiai: čia veikė suaugusiųjų ir vaikų meno saviveiklos kolektyvai, suaugusiems ir vaikams skirti klubai pagal pomėgius. Savaitgaliais buvo organizuojami jaunimo poilsio vakarai, kurių metu dirbo biblioteka, kavinė, žaidimų kambarys. Lankytojai turėjo galimybę žiūrėti televizijos laidas ir kino filmus, žaisti šachmatais, šaškėmis. Rūmuose nuolat veikė meno parodos, biblioteka, kombinato istorijos ekspozicija. Afišos kvietė į tradicines dailininkų, tekstilininkų, fotografų kūrybos parodas, įvairiausias vakarones. Rūmuose buvo rengiamos iškilmingos jaunųjų darbininkų šventės, nuoširdūs veteranų pokalbiai su jaunimu apie darbą, pareigą, atsakomybę. Visiems patiko rengiama darbo dinastijų šventė. Šeimų, kurių ne mažiau kaip penki nariai triūsė kombinate, buvo daugiau kaip dvidešimt. Kaip stiprybės ir vienybės simbolį šių dinastijų nariai šalia kombinato pasodindavo ąžuoliuką.

Kultūros rūmai siūlė daugybę paslaugų: nemokamai žaisti šachmatais, šaškėmis, žiūrėti televizorių, už mokestį pažaisti stalo tenisą, biliardą, futbolą, ledo ritulį, buvo siūloma išsinuomoti badmintono raketes, skraidančias mėtymo lėkštes.

Veikusieji meno saviveiklos kolektyvai:

  1. Dainų ir šokių liaudies ansamblis „Varsa“:
    • Moterų choras.
    • Vyrų choras.
    • Šokių kolektyvas.
    • Kaimo kapela.
    • Liaudies instrumentųgrupė
  2. Pantomimos trupė.
  3. Estradinių šokių kolektyvas.
  4. Pučiamųjų orkestras.
  5. Vokalinis-instrumentinis ansamblis.
  6. Akordeono muzikos ansamblis „Retro“.
  7. Jaunimo roko grupė „Heraldika“.

Veikusieji vaikų meno saviveiklos kolektyvai:

  1. Mergaičių pučiamųjų orkestras.
  2. Berniukų pučiamųjų orkestras.
  3. Klasikinių šokių kolektyvas.
  4. Tautinių šokių kolektyvas.
  5. Piešimo būrelis.
  6. Darbščiųjų rankų būrelis.
  7. Aviamodeliavimo būrelis.
  8. Kambarinio aviamodeliavimo būrelis.
  9. Fotografijos būrelis.

Veikusieji suaugusiųjų klubai pagal pomėgius:

  1. Literatų.
  2. Įdomių susitikimų.
  3. Melomanų.
  4. Bibliofilų.
  5. Esperanto kalbos.
  6. Liaudies tradicijų.
  7. Jaunos šeimininkės.
  8. „Autoportretas“.
  9. „Židinys“.

Veikusieji vaikų klubai pagal pomėgius:

  1. „Moksleivių svetainė“.
  2. „Smalsutis“.

Mėgstančius skaityti knygas, laikraščius, žurnalus, besidominčius šalies ir Lietuvos politiniu ir ekonominiu, socialiniu gyvenimu, tuos, kam reikėjo naudotis žodynais, enciklopedijomis, vadovėliais, fotografijos bei dailės albumais, Kultūros rūmai kvietė į savo biblioteką.

Veikė muziejaus ekspozicija, kurioje buvo galima pažinti Kultūros rūmų istoriją.