Gintauto Velykio skaitmeninės tapybos paroda „PRIMINIMAI“
Gintauto Velykio skaitmeninės tapybos paroda „PRIMINIMAI“ – tai įspūdingas meno projektas, kuriame autorius fiksuoja ir interpretuoja praeities fragmentus per griūvančių pastatų, iš raudonų plytų ir apdegusių medžio lentų, vaizdinius. Šie pastatai, alsuojantys prisiminimais ir istorijomis, yra praturtinti spalvų inkrustacijomis ir fotonuotraukomis, kurios tarsi atgyja iš nebūties, sukuria unikalią atmosferą ir kviečia lankytojus keliauti per laiko dulkes.
Velykis pats teigia, kad persikraustymas iš mūrinio į medinį namą Žaliakalnyje prieš penkiolika metų buvo postūmis pradėti gilintis į medžio, lentų, pečių ir koklių pasaulį. Nenuostabu, kad ši patirtis tapo galingu įkvėpimo šaltiniu, skatinusiu atrasti ir paversti kasdienes medžiagas į meninius vaizdinius. Menininkas pastebėjo, jog grožybių per daug nerado, tačiau atmintis ir prisiminimai gyvena kiekviename tarpulyje su samanomis, o tai atspindi jo kūryboje.
Velykio technika unikali – suodžių milteliais atspaudžiami prisiminimai. Nors nuotraukos atrodo kaip iš praeities, jos iš tiesų yra dabartinės, vaizduojančios vis dar gyvenančius žmones ir aplinką. Autoriaus kūriniai turi ir inkliuzų iš senų albumų, kurie dar labiau sustiprina istorinės bei emocinės patirties jausmą.
Medinės lentos, kurios tapo vienu pagrindinių Velykio kūrybos medžiagų, yra surinktos iš Žaliakalnio vietinių gyventojų, garbingų skulptorių, piliečių pakeleivių. Šios lentos, kartais gal net truputį vogtos, yra nuolatos apkrautos atminties ir praeities pėdsakais, primena apie Brazilijos indėnų grindlentes, nors autorius pats ten negyveno ir nesitiki gyventi.
Velykis remiasi ne tik vizualinėmis priemonėmis, bet ir literatūrinėmis nuorodomis, kaip pavyzdžiui Edma Janušaitis, kuris pažįsta bruko akmenis vardais ir rašo apie juos knygą. Šie elementai praturtina menininko kūrinius, suteikia jiems papildomą dimensiją ir skatina lankytojus gilintis į menininkų ir poetų pasaulius.
Paroda „PRIMINIMAI“ taip pat nurodo į metraštininkų darbą, kuris leidžia pažinti ir prisiminti praeitį. Rudenį, kai rūsiuose atsiranda stiklainių su grybais, uogomis ir obuoliais, ir parodos lankytojai gali prisiminti savo vaikystę, senelius ir prarastus laikus. Šis metų virsmas yra tarsi metafora, kurią Velykis naudoja savo kūryboje, siekdamas atskleisti laiko ir atminties sąsajas.
Gintauto Velykio skaitmeninės tapybos paroda „PRIMINIMAI“ – tai jausminga kelionė per praeitį, dabartį ir galbūt net ateitį. Ji kviečia lankytojus ne tik žiūrėti, bet ir jausti, prisiminti, mąstyti apie savo gyvenimo istorijas ir vietas, kurias jie prarado ar galbūt dar ras. Šis menininko projektas yra ypatingai vertingas ne tik savo estetine kokybe, bet ir giliais asmeniniais prisiminimais, kurie susilieja į vieną bendrą meno kūrinį, kviečiantį visus dalyvauti bendrame atminties kūrimo procese.
