Gintauto Vėlykio skaitmeninės tapybos paroda „Priminimai“
Paroda veiks 2024 07 10–09 03
Gintautas Velykis, kaunietis dailininkas, naudoja įvairias technologijas savo darbuose. Jo kūryba apima įvairias technikas ir medžiagas, nuo tradicinės tapybos iki moderniųjų skaitmeninių technologijų. Jis yra pradininkas skaitmeninio meno Lietuvoje ir į kompiuteriu kuriamų paveikslų stilistiką įžengė iš tapybos pasaulio. Jo darbų turinys dažnai atspindi jo susidomėjimą gamta, gyvenimo ciklais ir technologijų inovacijomis. Jo kūriniai yra ne tik vizualiai patrauklūs, bet ir pasižymi giluminiais siužetais, kurie skatina žiūrovus įsitraukti į menininko pasaulį.
„Ciklas „Priminimai“ yra sudėtingas ir daugiasluoksnis kūrinys, kurį galima interpretuoti keliais būdais. Galima jį matyti kaip atminimo ir prisiminimų metaforą. Kūrinio suabstraktinta prigimtis leidžia kiekvienam žiūrovui sukurti savo prasmę remiantis savo asmenine patirtimi ir prisiminimais. Geometrinės figūros ir linijos išdėstytos chaotiškai, tačiau sukuria harmoningą visumą. Ryškios spalvos ir kontrastai patraukia žiūrovo dėmesį ir sukuria judėjimo pojūtį. Ryškios spalvos ir dinamiškos asimetriškos formos sukelia emocijų ir energijos pliūpsnį, o tai gali paskatinti žiūrovą gilintis į savo vidinį pasaulį ir iš naujo atrasti bei įvertinti savo prisiminimus. Tai sukuria vizualinį efektą, kuris yra ir jaudinantis, ir raminantis. Ryškiai geltona, oranžinė ir raudona spalvos suteikia kūriniams energijos, o mėlyna ir žalia spalvos suteikia ramybės ir stabilumo. Griovimas ir atgimimas mus įgalina tai interpretuoti kaip platesnę meditaciję apie atminties prigimtį. Griuvėsiai yra kadaise buvusių tvirtovių liekanos, o miškai – gyvybingos gamtos simbolis. Šių dviejų elementų sujungimas naudojant šviesos ir šešėlio kontrastą sukuria įtampą tarp civilizacijos ir gamtos, melancholijos ir liūdesio atmosferą.
Griuvėsiai yra laiko tėkmės ir žmogaus veiklos trapumo simbolis. Jie primena mums, kad niekas nėra amžina, ir net galingiausios imperijos galiausiai subyra. Miškas, priešingai, yra atsparumo ir atgimimo simbolis. Jis rodo, kad net po didžiausių katastrofų gyvenimas randa būdą vėl klestėti.Geometrinės figūros ir linijos gali simbolizuoti fragmentus ar blyksnius prisiminimų, o chaotiška kompozicija gali atspindėti tai, kaip prisiminimai dažnai būna fragmentiški ir nelinijiniai. Kūrinys taip pat gali užsiminti apie technologijų vaidmenį mūsų atmintyje. Skaitmeninė grafika, naudota kūrinyje sukurti, gali priminti, kaip technologijos dabar leidžia mums įrašyti, saugoti ir manipuliuoti savo prisiminimais. Autoriaus meistriškumas skaitmeninės grafikos srityje leidžia jam sukurti kūrinį, kuris yra ir intelektualiai stimuliuojantis, ir vizualiai įspūdingas. Jis nagrinėja universalią atminties temą ir daro tai novatoriška ir techniškai įspūdinga maniera.
Žinomas Kauno ir Lietuvos dailininkas, muzikantas, fotografas, išradėjas skaitmeninio meno Lietuvoje pradininkas į kompiuteriu kuriamų paveikslų stilistiką įžengė iš tapybos pasaulio. 1990–1992 m. jis pradėjo tapyti nežemiškus siužetus, išgalvodamas motyvus. Kosmines, transcendentines idėjas menininkas išreiškė tradicinėmis tapymo priemonėmis. Vis dėlto nerealūs siužetai labiau tiko kompiuterinei tapybai.Į skaitmeninės tapybą menininkas pasinėrė iš daugiau nei prieš tris dešimtmečius kompiuteriu pradėtų kurti reklaminių darbų, įdiegtų savų meninių technologijų. Autorius domisi stimpanko (angl. steampunk) stilistika , tai įtakojo ir jo darbus. Kūriniuose jungia nuotolinio bendravimo emociją, informacinių technologijų atradimus, seno gyvenimo ilgesį, spalvų estetiką, analizuoja karo, apokaliptines, fantastines temas. Keliaplaniai kūriniai atsiveria kaip portalai į kitą pasaulį. Vaikščiodamas po Žaliakalnį Gintautas fotografuoja,o vėliau iš sustabdytų akimirkų gimsta darbai kuriuose atpažįstami senieji medinukai kūrių nūnai jau ir nebėra, o Gintauto kūriniuose išlikę. Dailininkas yra surengęs daugiau nei 20 personalinių parodų Lietuvoje ir pasaulyje. Menininkas mėgsta į rankas paimti gitarą improvizuodamas kuria muziką.Muzika Gintautas išreiškia ir emocijas. Kūrėjas nerimauja dėl šių laikų meno postmodernizmo minimalizmo, kažkoks baltų sienų sindromas.
